ryzninkas

×rỹzninkas (-nykas Dbk, Pnd), -ė smob. (1) žr. 3 ryzinis: 1. Niekur negavau, tai pas rỹznyką pirkau maliavos Slm. Štai ir rỹznykas: neškit ryzus ir drobinius, ir vilnonius – anas visus perka Lel. Nebeatvažiuoja rỹznykas, ė tiek daug turiu ryzų pridarius Vžns. Tas rỹznykas turi gerą arkliuką Ėr. 2. Ktk Eina kaip ryznykas, nei kam aplopyt Skdt. 3. kas graužia skudurus: Jų karvė tokia rỹznykė – virvę nuėdė Ėr.